- kantorius
- kañtorius dkt. Vi̇̀lniaus chorãlinėje sinagògoje giedójo įžỹmūs kañtoriai.
.
.
kantorius — kañtorius sm. (2) 1. TrpŽ, DŽ, TŽŽ sinagogos vyriausias giedotojas; protestantų ir viduramžių katalikų bažnytinio choro vadovas. 2. giedotojas, giedorius: Einu pagraban ažu kañtorių Pnd. Atsiduso kantorius ir storu balsu pradėjo traukti giesmę… … Dictionary of the Lithuanian Language
gargėti — gargėti, gar̃ga (garga), ėjo intr. 1. gagenti: Pas upę žąsys gar̃ga Vlk. Žąsys jau garga – duok lesti Lkv. 2. gargaliuoti, gargti, kriokti: Jau ir jam gerklė gar̃ga – nebeilgai bebus kantorius Slm. Gerklė[je] gar̃ga gargulys J. Dusulingas žmogus… … Dictionary of the Lithuanian Language
kanteris — ×kañteris sm. (1) K; N protestantų bažnyčios pareigūnas, vargonininkas; žr. kantorius 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
kantorka — ×kañtorka (hibr.) sf. (1) giedotoja; plg. kantorius 2: Iš tavęs būtų nebloga kañtorka Vrn. Jei bus dukrelė, tai bus kantorkaitė Lš … Dictionary of the Lithuanian Language